SVARBI Informacija aukšto meistriškumo sportininkams ir jų komandos nariams.

Lietuvos automobilių sporto federacija (toliau – LASF), vadovaudamasi LR Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymų Nr. V-3006 „DĖL SKIEPIJIMO VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOMIS ĮSIGYJAMA COVID-19 LIGOS (KORONAVIRUSO INFEKCIJOS) VAKCINA PRIORITETINIŲ ASMENŲ GRUPIŲ NUSTATYMO“, sudarinėja Lietuvos automobilių sporto aukšto meistriškumo sportininkų ir jų aptarnaujančio personalo sąrašą, kurie artimiausiu metu vyks į tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas ir nori skiepytis vakcina nuo Covid-19 ligos.

Daugiau informacijos: Tadas Vasiliauskas, 8 688 22306, tadas.vasiliauskas@lasf.lt


LIETUVOS RALIO ŽINIASKLAIDOS ATSTOVŲ AKREDITAVIMAS

Nuo šių metų, žiniasklaidos atstovai gali gauti metines 2021 m. LASF Ralio akreditacijas. Šios akreditacijos galios visoms 2021 m. Lietuvos automobilių ralio čempionato, Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionato, Lietuvos mini ralio čempionato varžyboms.

Teikiant akreditacijos prašymą privaloma pateikti asmens draudimo polisą, kuris galiotų automobilių sporto varžybų ir treniruočių metu, dėl draudimų kreiptis lasf@lasf.lt. Teikiant paraišką, taip pat reikės pateikti ir nuotrauką media akreditacijos pažymėjimui. Dokumentai teikiami el. paštu tadas.vasiliauskas@lasf.lt.

Akredituotiems asmenims bus išduotas metinis ralio akreditacijos pažymėjimas (plastikinė kortelė), kurio vienkartinis pagaminimo mokestis 10 €. Kartu su pažymėjimu bus išduodamos ir „Media“ liemenės (taikomas 20 € užstatas). 


Savaitgalį Italijoje lenktynių sezoną pradeda trys lietuvių komandos.

Jau nuo pirmadienio Italijos „L’autodromo del Mugello“ trasoje šalia Florencijos būriuojasi lenktynininkai iš bene penkiolikos valstybių, tarp kurių šį kartą – net trys Lietuvos komandos. Tai – trečiasis Olandijos klubo „Creventic“ organizuojamas tarptautinis lenktynių renginys šiais metais ir debiutinis lietuviams. Tiesa, nors ši lenktynių serija subalansuota labiau mėgėjams nei didžiausiems profesionalams, čia apstu tiek kvapą gniaužiančios technikos, tiek itin stiprių komandų ne tik iš Europos, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų ar Kanados.

Komandos iš Lietuvos

Lenktynių startui ruošiasi trys komandos, podiumo sieksiančios skirtingose klasėse.

„RD Signs“ su „Lamborghini Super Trofeo“ dėl pergalės varžysis su dar penkiomis komandomis iš Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos. Keletą lenktynių iš eilės praėjusių sezonų metu su technika kovojusi ir iki tol Baltijos šalių regione besivaržiusi su „BMZ Z4”, komanda persėdo į kur kas galingesnį automobilį. Tiesa, dar praeitų metų rudenį „RD Signs“ savo naująjį automobilį spėjo išmėginti šioje pačioje trasoje, dalyvaudami tos pačios serijos lenktynėse, tačiau debiutą apkartino avarija, tad šį kartą komanda nusiteikusi dar kovingiau. Dėl pergalės kovos Audrius Butkevičius, Egidijus Gutaravičius, Ramūnas Čapkauskas ir Paulius Paškevičius.

Antroji komanda, atstovaujanti Lietuvą – „Juta racing“, su visose Baltijos šalyse puikiai žinomu „Porsche 911-II Cup”. Kovojant dėl pirmos vietos, „911” klasėje, šis tandemas  turėtų įveikti 7 komandas iš Šveicarijos, Vokietijos, Italijos, San Marino ir Rumunijos. „Juta racing“ sportininkai – puikiai visiems pažįstami lenktynininkai: Jonas Gelžinis, Julius Adomavičius ir Andrius Gelžinis.

Trečioji komanda – tą patį Lietuvos klubą atstovaujanti „Juta Racing Junior“, praeitais metais debiutavusi Palangos 1000 km lenktynėse bei Baltijos „6H Endurance” čempionate. Pastaroji, kaip ir vietiniame regione, taip ir šį savaitgalį varžysis „Cupra TCR DSG“ automobiliu, toje pačioje „TCR“ įskaitoje. Standartinį, praeitais metais susiformavusį komandos sąstatą susidedantį iš Audriaus Navicko, Aurimo Jablonskio, Nerijaus Baliūno, papildė Algirdas ir Ignas Gelžiniai. Tiesa, Ignas Gelžinis po sunkios avarijos su dviračiu pirmą kartą ruošiasi startui: kaip sakė pats sportininkas, paskutinį kartą prie vairo sėdėjo prieš 14 mėnesių.

„Pirmą kartą sėdus už vairo atrodė, kad turiu viską išmokti iš naujo, turėjau perlipti per save tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Iš pradžių atrodė ir baisu, ir vaizdas liejasi, bet po to, antrą kartą – lengviau, o trečią kartą – visai gerai. Bet nusiteikimas teigiamas.“ – apie pirmą kartą už vairo po ilgos pertraukos sakė Ignas Gelžinis.  Komanda varžysis „TCR“ klasėje, kurioje iš viso – 8 dalyviai.

Pirmieji įspūdžiai iš trasos

Laisvomis treniruotėmis prasidėjusi savaitė po truputį įsibėgėja, o užduotys komandoms – rimtėja. Pirmą kartą susidūrusieji su nauja trasa sportininkai turėjo išmokti konfigūraciją, pritaikyti simuliatorių pagalba įgytas žinias realybėje. Pandeminė situacija ir „COVID“ prevencijos protokolas – itin griežtas: be kitų pažeidimų, teisėjai trasoje atidžiai stebi ir komandų elgesį, kaukių dėvėjimą, dezinfekavimo procesus ir bet kuriuo metu yra pasiruošę skirti baudą. Nors viskas atrodo griežtai, komandų nusiteikimo tai visai neįtakoja: visi susirinko vienodai pasiilgę varžybų.

Šiandien prasidėjęs pasiruošimas po truputį užpildo likusius tuščius garažus: trasoje renkasi visi likusieji dalyviai, nedalyvavę treniruotėse iki šiol. Rytoj laukia dar viena treniruočių ir sekundžių trasoje paieškos diena, o penktadienis skiriamas kvalifikacijai bei pirmoms keturioms lenktynių valandoms. Pastarosios pradedamos skaičiuoti 14:00 valandą vietos laiku. Antroji lenktynių dalis startuoja šeštadienį, 10:00 valandą vietos laiku. Taigi, bendras šio etapo lenktynių laikas – 12 valandų.

„Iš tikrųjų, dalyvių parkas labai rimtas, vertinant tiek techniką, tiek pačius dalyvius. Labai daug „GT 3” automobilių, komandos kur kas rimtesnės visomis prasmėmis: tiek bendro pasiruošimo, tiek estetikos prasme. Komandų nusiteikimas – geras. Pagrindinis mūsų tikslas – finišuoti, bet, žinoma, po truputį greitėjame, tempas darosi stabilesnis ir tikrai neblogas. Žinoma, viskas priklauso nuo trasos. Jeigu ji karšta – tempas krenta, jeigu ji vėsesnė, bet šviečia saulė – tempas geresnis. Šiandieną skiriame galutiniam technikos paruošimui, kad neiškiltų kažkokių nesklandumų. Trasa – reikalaujanti vientisumo, vengiant staigių stabdymų, griežtų manevrų.“ – apie pirmas dienas trasoje sakė Ignas Gelžinis.

Šalia trasos posūkių išmokimo, komandų sportininkai turi nepamiršti ir kitų aplink esančių greitesnių ir lėtesnių dalyvių: visgi lenktynių startui ruošiasi net 42 komandos.

Tiesioginės varžybų transliacijos nuorodą ir detalų dalyvių sąrašą galima rasti oficialiame lenktynių serijos organizatoriaus puslapyje https://www.24hseries.com/races/hankook-12h-mugello-2021.


Ar Lietuvos sporto finansavimas yra diskriminuojantis?

Penkios techninių sporto šakų organizacijos, vienijančios apie penkis tūkstančius atstovų, subūrė iniciatyvą, kurios tikslas – valstybinių lygmeniu iškelti klausimą dėl Lietuvos sporto finansavimo politikos sąžiningumo. Šių organizacijų nuomone, politika yra diskriminuojanti didelę dalį Lietuvą garsinančių sportininkų, tačiau tokios nuostatos nenorima atsisakyti ir naujojoje Sporto įstatymo redakcijoje. Opiausi klausimai neseniai oficialiai iškelti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Seimo jaunimo ir sporto reikalų komitetui bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

Iniciatyvinę grupę sudaro Lietuvos automobilių, motociklų, motorlaivių bei vandens motociklų federacijos, taip pat – Lietuvos aeroklubas, savo ruožtu vienijantis dar trylika federacijų. Visos šios organizacijos išskyrė tris esmines kliūtis, sudarančias nelygias sąlygas techninėms sporto šakoms siekti geriausių rezultatų ir konkuruoti dėl finansavimo su valstybinį prioritetą turinčiomis sporto šakomis.

Pirmoji kliūtis – tai sporto šakų išskyrimas į olimpines (strategines) ir neolimpines (nestrategines) nacionaliniu lygmeniu, nepaisant populiarumo ar aktualumo, sprendžiant visuomenės užimtumą bei kitas socialines problemas. Pagal šį skirstymą visos techninės šakos yra atsidūrusios už prioritetinio sąrašo ribų. Tai lemia, jog dalis Lietuvoje mažiau populiarių, tačiau strateginėmis laikomų sporto šakų sulaukia daug didesnio finansavimo iš valstybės biudžeto. Techninėms šakoms papildomai užkertamas kelias sulaukti finansavimo ir iš kitų šaltinių: savivaldybių biudžetų ar ugdymo programų. Negana to, tokia diskriminuojanti strategija atsiliepia ir kitais atžvilgiais – pavyzdžiui, per techniniam sportui būtinų ir valstybei priklausančių bazių palaikymą. Todėl kyla paradoksas, kad Lietuvos ekonomikai esant gerokai stipresnei, nei prieš du ar tris dešimtmečius – vertinant techninių sporto šakų bazes, šiuo valstybės turtu vis dar nėra pakankamai rūpinamasi, todėl jų būklė metams bėgant tik prastėja.

Kita medalio pusė yra menkas valstybinis dėmesys aukštam sportiniam meistriškumui, dėl ko sąmoningai ar nesąmoningai yra pastatyti barjerai techninėms šakoms vystytis. Vertinant dėmesį aukšto meistriškumo sportui skaičiais, išryškėja akivaizdus skirtumas: nors 2020 metais finansavimas sportui padidėjo beveik 10 milijonų Eurų, tačiau lėšų aukštam meistriškumui prieaugis sudarė mažiau nei vieną procentą nuo šios sumos. Pastebėtina, jog net ir aukšto meistriškumo finansavime išlaikoma didelė takoskyra: jei olimpinėms sporto šakoms 2018-2020 metų laikotarpiu finansavimas išaugo 7 procentais, tai kitoms šakoms jis ūgtelėjo vos 1,3 procento.

Antroji kliūtis yra techninių šakų sportininkų ir jų trenerių nelaikymas lygiaverčiais su jų kolegomis, atstovaujantiems olimpinį sportą. Kaip pavyzdį galima paminėti premijų skyrimą už pasiekimus varžybose ir čempionatuose. Kadangi šiuo metu teisės aktuose nustatytas mažiausiai 16 valstybių atstovų privalomumo kriterijus, jis dėl techninio sporto varžybų bei čempionatų specifikos yra faktiškai nepasiekiamas. Tai reiškia, kad netgi „Formulės-1“ čempionatą laimėjęs lietuvis nepretenduotų į jokią premiją iš valstybės už savo pasiekimą dėl nepakankamo skaičiaus šalių, kurias atstovauja varžovai – nepaisant fakto, jog tai ir būtų vienas iš didžiausių laimėjimų per visą Lietuvos sporto istoriją.

Galiausiai, trečioji esminė kliūtis – tai pajėgų trūkumas valstybiniame administravimo mechanizme. Šiandien Lietuvos sporto finansavimo strategija yra patikėta vos septynių žmonių kolektyvui. Tokia situacija susiklostė panaikinus Kūno kultūros ir sporto departamentą (KKSD) ir jo funkcijas perėmus viso labo vienam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skyriui. Toks pajėgų sumažinimas neišvengiamai atsiliepė darbo kokybei: lyginant su KKSD, sporto finansavimo klausimais dirbančių žmonių skaičius sumažėjo beveik penkis kartus. Esant tokiam nedideliam darbuotojų kiekiui, apie naują sporto finansavimo strategiją negali būti ir kalbos – šiai dienai pasiguosti galima tuo, kad esami darbuotojai laiku spėtų atlikti bent jau einamąsias užduotis.

Jungtinės techninių sporto šakų federacijų iniciatyvos atstovai tikisi, jog valstybės institucijos atsižvelgs į jų išdėstytus argumentus, kadangi dialogas yra jau užmegztas bei palaikomas. Atstovai kiek anksčiau svečio teisėmis dalyvavo darbo grupės susitikime, kuriame buvo aptariamas būsimas Sporto įstatymo strategijos projektas. Vis dėlto, iniciatyvos atstovų nuomone, dialogas galėtų būti gerokai produktyvesnis atsisakius išankstinės šališkos nuostatos dalies sporto šakų atžvilgiu. Naujoji Sporto įstatymo redakcija, planuojama, bus svarstoma per šią pavasario sesiją Lietuvos Respublikos Seime.


Į viršų ↑