Neseniai antrąjį gimtadienį paminėję N40 autoklubo vyrai išsidavė lengvai nusidėję savo ideologijai. Nors nuo pat bravūriško pareiškimo apie ketinimus vidurio amžiaus krizei smogti automobilių sportu, šviežiai iškepti klubo lenktynininkai dievagojosi neketinantys vaikytis didmeistriškų rezultatų ir žadėjo trasose medžioti tik teigiamas emocijas. Šiandien jie vogčiomis skaičiuoja, kiek sekundės dalių sutaupo įveikdami kiekvieną kilometrą ir kaip nokautuoja savo pačių baimes.
„Tikrai ne – jokios vertybių rokiruotės nebuvo. Tiesiog atsitiko tai, apie ką kalbėjom pačioje N40 vyrų autoklubo gyvavimo pradžioje: pradėję sąmoningai ir sistemingai šlifuoti vairavimo įgūdžius, iš tiesų pradėjom nemažai dalykų matyti kiek kitokiomis akimis. Atsirado supratimas, kaip konstruojamas greitis, kokie manevrai vairu, stabdžiais ar akseleratorium važiavimą ralio trasoje paverčia maloniu žiūrovo akiai. Kitas klausimas, ar visada sugebam tą žinojimą realizuoti ir ar visada pakanka „pilietinės drąsos“. Bet kuriuo atveju poreikis kokybei smarkiai išaugo, todėl stengiamės sėdę prie sportinio automobilio vairo viską atlikti maksimaliai gerai. Kiek iš tiesų pavyko ūgtelėti objektyviai įvertinti nėra paprasta, tačiau aš pats ralio tarpsezonio metu įvykusiais pokyčiais ir tuo, ką gavau iš trenerio Jono Dereškevičiaus, esu labai patenktintas“, – atviravo „N40-Egzotika“ ralio komandos pilotas Algirdas Kazlauskas.
Savo ruožtu automobilių sporto profesoriumi tituluojamas J. Dereškevičius pripažino, kad jį į savo treniruotes pasikvietę „seniai“ iš „N40-Egzotika“ ralio komandos iš tiesų visiškai adekvačiai suvokia situaciją.
„Mano galva visų lenktynininkų – tiek siekiančių čempionų titulų, tiek važiuojančių antroje rikiuotės pusėje – pats didžiausias varžovas yra jie patys: kiek priartėjo prie savo galimybių ribų, kaip įveikė savo baimes, tiek ir laimėjo. Kalbant konkrečiai apie Algirdo ekipažą tai juos iš tiesų galima pagirti už tai, kad dirba nuosekliai ir metodiškai. T. y. kloja pamatus tam, kad varžybose pradėję judėti sąlyginai dideliu tempu nepatirtų nereikalingo streso ir galėtų mėgautis važiavimu. Harmonijos pojūtis, kad automobilis pamažu tampa kūno tęsiniu, yra pasiutusiai smagus“, – filosofavo J. Dereškevičius.
Klausiamas, ar praėjusį savaitgalį vykusiose B lygos ralio varžybose „Užventis 2016“ jo mokiniams pavyko pademosntruoti pažangą, treneris patikino, kad dėl visą laiką merkusio lietaus dažnai buvo sudėtinga tiesiog išlikti ant kelio.
„Tokiomis sąlygomis didžiulį pranašumą turi solidų lenktyniavimo stažą sukaupę pilotai, nes kai kuriuos dalykus – kaip elgsis milžiniškas balas taškantis automobilis – reikia jausti. Algirdas, kaip naujokas, su viskuo susitvarkė neprastai. Bent jau man buvo smagu žiūrėti, kad tuos vairavimo technikos dalykus, kuriems daugiausia dėmesio skyrėm treniruočių klubo trasoje metu, jis perprato“, – konstatavo J. Dereškevičius.
Kiti „N40-Egzotika“ ralio komandos ekipažai, ruošdamiesi neįprastai vėlyva čempionato pradžiai (šį savaitgalį Latvijoje vyksiantis „Rally Talsi 2016“ daugeliui sportininkų bus pirmosios po praėjusių metų spalio), sprendė skirtingus uždavinius. Pačiu didžiausiu galvos skausmu buvo „pamalonintas“ šeimyninis Edvino ir Andriaus Bieliauskų duetas: jų „VW Golf“ variklis sustreikavo vienoje paskutiniųjų treniruočių, o pradėjus gilintis kas kodėl nutiko, paaiškėjo, kad sulankstyti vožtuvai buvo tik problemų lavinos pradžia.
Tekstas: Renaldo Gabarto, N40 vyrų autoklubas
