Trečius metus autosportu užsiimanti lenktynininkė Mylita Kiškytė teigia, kad kažkada į automobilių sportą žiūrėjusi lyg į tolimą ir nepasiekiamą svajonę. Savo karjerą pradėjusi nuo mėgėjiškų varžybų, sportininkė pastaruosius metus važiuoja žiede ir šį sezoną jėgas išbando „Autoplius.lt Fast Lap“ lenktynėse. M. Kiškytė teigia, kad sunkus darbas – pagrindas džiuginančiam rezultatui, tad pati daug dėmesio skiria ne tik savo automobilio tobulinimui, bet ir asmeninių įgūdžių, kurie padeda trasoje, lavinimui. Moteris sutiko prisidėti prie LASF iniciatyvos, kuria siekiama supažindinti visuomenę su šalies lenktynininkėmis ir skatina moteris paneigti stereotipus ir siekti savo svajonės.  

Kaip susidomėjote automobilių sportu?

Autosporte dalyvauju trečius metus. Šiuo sportu susidomėjau pakankamai vėlai. Turbūt taip nutiko dėl to, kad aplinkoje nebuvo automobilių sportu užsiimančių žmonių. Ilgą laiką atrodė, kad lenktyniauja tik profesionalai, o man tai tikrai nepasiekiama. Neturėjau net mažiausios minties, kad pati kada nors galėčiau dalyvauti varžybose.

Visgi, mėgau stebėti automobilių sporto renginius ir juose lankytis – juos žiūrėdama visada galvodavau, kad pati taip nesugebėčiau ir kokie laimingi žmonės, galintys būti trasoje. Tačiau vieną dieną įsigijau „Honda civic“ automobilį, kuris laikomas jaunimo, mėgstančio eksperimentuoti, konstruoti ir dalyvauti įvairiuose renginiuose, mašina. Pamažu pradėjau domėtis apie mėgėjams skirtus renginius, pradžioje – slalomo varžybas. Nuvykusi į kelias jų galvojau, kad važiavimas tarp kūgelių tikrai nėra sudėtingas užsiėmimas. Išbandžiusi supratau, kad klydau – pradžia nebuvo lengva, reikėjo papildomų žinių, tad pradėjau lankyti Vilniaus sportinio vairavimo centro organizuojamos užsiėmimus. Taip mano įprastą laisvalaikį pakeitė nuolatinės treniruotės ir varžybos savaitgaliais. Po kurio laiko, jau sukaupusi žinių, panorau išbandyti save greitesnėse trasose, tad pradėjau domėtis žiedinėmis lenktynėmis.

Iš daugelio autosporto šakų pasirinkote žiedines lenktynes, kuo jos Jums patrauklios?

Nuo pat pirmųjų treniruočių slalomo trasose žinojau, kad mano siekiamybė – žiedinės lenktynės. Jos reikalauja žinių, greito mąstymo ir suteikia daug adrenalino – tai mane ir sužavėjo.

Kokių asmeninių savybių reikalauja žiedinės lenktynės?

Lenktynės iš sportininko reikalauja didelio pasiruošimo: tiek fizinio, tiek emocinio, tiek techninio. Važiuodamas trasoje privalai atsiriboti nuo bet kokių pašalinių emocijų ir visiškai atsiduoti vairavimui, strategavimui, veiksmų į priekį numatymui.

Iš sportininkų tenka girdėti, kad kiekvienas finišas varžybose jau yra laimėjimas, nepriklausomai nuo rezultato. Sutinkate su šia mintimi? Ką Jums reiškia laimėjimas?

Laimėjimas – ne kas kita, kaip teisingas namų darbų paruošimas, kryptingas ir nuoseklus darbas, kuris atneša geriausią rezultatą. Kiekvienas lenktynininkas svajoja užlipti ant aukščiausio pakylos laiptelio, kitaip ir būti negali, dėl to mes ir stengiamės tobulėti.

Kaip atrodo Jūsų pasiruošimas varžyboms?

Anksčiau daug dėmesio prieš varžybas skirdavau automobilio tobulinimui, tačiau pastaruoju metu šį darbą palieku profesionalams. Mano automobilį prižiūri „Groundwirus“ kolektyvas, kurie yra kur kas daugiau nei mano komanda. Jie – tikrų tikriausi draugai ir šeima, kurioje visada pasikraunu pozityvios energijos. Tai padeda ir lenktynių trasoje.

Pati koncentruojuosi ties savo įgūdžių lavinimu, praktinėmis treniruotėmis trasoje ir virtualiomis „Simuliatorių akademijoje“. Esu labai dėkinga ten dirbantiems profesionalams už patarimus, pagalbą įžvelgiant klaidas, kurių pati dažnai nepastebiu.

Kokiose varžybose dalyvaujate šį sezoną?

Šiemet dalyvauju „Autoplius.lt Fast Lap“ varžybų serijoje.

Jūsų manymu, kiek procentų sėkmingo rezultato sudaro: talentas, sunkus darbas ir aplinkybės?

Aš manau, jog sėkmingo rezultato pagrindas – sunkus darbas. Net ir turėdamas talentą turi nuolatos dirbti ir gilinti savo žinias. Tikiu, kad niekas neateina savaime, todėl reikia daug dirbti tam, kad pasiektum norimus rezultatus.

Ilgą laiką vyravo stereotipas, kad automobilių sportas – vyriškas užsiėmimas. Kaip manote ar šis stereotipas jau išnyko?

Niekada nesivadovavau stereotipais, kurie sako ką turi daryti vyras, o ką moteris. Pavyzdžiui, mano mama daugelį metu buvo troleibuso vairuotoja, o tėvelis visai nevairavo, tad nemanau, jog lytis kažką lemia. Šiandien daugybė moterų sėkmingai dalyvauja automobilių sporte ir jų sėkmingi pavyzdžiai tik įrodo, jog jos visiškai lygiavertės varžovės vyrams.

Kaip vertinate moterų įsitraukimą į automobilių sportą? Ar moterų dalyvių skaičius varžybose didėja, ar mažėja ir kas tai lemia?

Kiekvienais metais pastebiu vis didesnį moterų skaičių įvairiose automobilių sporto renginiuose. Daugelio varžybų organizatoriai sudaro atskiras, vien moterims skirtas klases ar varžybas, siekdami pritraukti vis daugiau dailiosios lyties atstovių išbandyti savo jėgas. Tai labai džiugina, tokia pat buvo ir mano karjeros šiame sporte pradžia.

Kas yra Jūsų pavyzdys autosporte?

Neturiu vieno konkretaus pavyzdžio autosporte. Mano pavyzdys – komandos nariai, draugai, kolegos, kurie gyvena šiuo sportu.

Ką patartumėte moterims, besidominčiomis galimybe prisidėti prie automobilių sporto?

Kiekvienai merginai siūlau išbandyti save ir niekada nedvejoti, nepasiduoti baimei. Yra daugybė skirtingų renginių, skirtų bet kuriai autosporto šakai, juose galima dalyvauti visiškai standartiniais automobiliais. Pabandykite ir suprasite, ar tai jums, ar ne. Jeigu patinka – tai tik pirmyn!

E. Babelio nuotrauka.