LASF prezidentas: automobilių sporto proveržio tikimasi iš jaunosios kartos iniciatyvų

DSC_5553

2017-ieji Lietuvos autosporto bendruomenei buvo dosnūs ne tik pergalėmis, bet ir pasikeitimais: pradedant Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) įstatų pokyčiais, supaprastinusiais bendruomenės įsitraukimą į autosporto administravimo veiklą, baigiant Kūno kultūros ir Sporto departamento naujai priimta sporto finansavimo tvarka, kardinaliai pakeitusia ne tik automobilių sporto, bet ir kitų federacijų finansavimo modelį. Pasak LASF prezidento Romo Austinsko, 2018-ųjų automobilių sporto sezone bus toliau vykdomi pradėti pokyčiai, o proveržio tikimasi iš jaunosios kartos iniciatyvų.

Pokyčiai matomi, bet laukia dar daug darbų

Praėjusių metų kovą visuotiniame LASF narių suvažiavime pakoreguoti LASF įstatai. Viena pagrindinių tokių pokyčių priežasčių buvo įvardintas noras sukurti efektyvesnį federacijos valdymą, greitesnį klausimų sprendimą, paprastesnį bendruomenės įsitraukimą. Pasak LASF prezidento, tai, kad sprendimas pasiteisino, galima pasakyti jau po pirmųjų metų, bet tokio rezultato, kurio tikėjosi inicijuodamas šiuos pokyčius, dar teks palaukti.

„Naujojo įstatų modelio nauda labiausiai juntama pakitusioje sporto šakų komitetų veikloje: kiekviename jų dirba skirtingų sričių profesionalai: sportininkų atstovai, teisėjai, organizatoriai, techninių reikalavimų, varžybų saugos specialistai. Todėl iškilusius klausimus galime spręsti efektyviau, išgirsti įvairius požiūrio kampus. Manau, galima teigti, kad LASF per šiuos metus tapo atviresne organizacija, o taip pat ir gerokai jaunesne, nes prie komitetų prisijungė nemažai jaunosios kartos atstovų.

Vis dėlto pagrindinis kliuvinys, neleidžiantis tobulėti greičiau, tas, kad automobilių sportas (kaip ir daugelis kitų sportų) vis dar yra administruojamas visuomeniniais pagrindais. Dar kartą noriu padėkoti visiems komitetuose besidarbuojantiems žmonėms, skiriantiems šiam darbui tikrai daug savo laiko ir jėgų, bet nesuradus lėšų komitetų veiklos finansavimui, abejoju, kad visus norimus pokyčius pavyks įgyvendinti greitai. Aš, kaip prezidentas, galbūt norėčiau daugiau iniciatyvų, daugiau operatyvių sprendimų, bet puikiai suprantu, kad žmonės ir taip šiai savanoriškai veiklai skiria labai daug savo laiko,“ – teigia R. Austinskas.

Sezono iššūkis – dalyvių skaičius

Vienas iš svarbiausių šių metų ne tik automobilių, bet ir visų sporto federacijų iššūkių – kaip prisitaikyti prie kardinaliai pasikeitusių valstybinio finansavimo taisyklių. Pasak LASF prezidento, šiuo klausimu jis, LASF generalinė sekretorė, kitų techninių sporto šakų federacijų  (joms priskirtas ir automobilių sportas) atstovai aktyviai diskutavo jau praėjusiais metais, vis dėlto metų pabaigoje paaiškėjus, kaip KKSD lėšos paskirstytos, tapo akivaizdu, kad naujasis modelis gali turėti pražūtingų pasekmių.

„Ne pirmus metus keliame tikslą padidinti sportininkų skaičių autosporto renginiuose: tai būtina, jei norime turėti iš ko rinktis geriausius sportininkus, kurie vėliau galėtų pasiekti aukščiausius rezultatus. Panašus modelis veikia ir visose kitose sporto šakose. O šiuo metu finansavimą valstybė skiria tik už pasiekimus Europos ir Pasaulio čempionatuose – automobilių sporte pakilti iki tokio lygio be finansinės pagalbos pradiniame lygmenyje – labai sunku. Tai – viena pagrindinių priežasčių, kodėl vis sunkiau pritraukti dalyvius beveik visose autosporto šakose. Todėl šiais metais vienas svarbiausių federacijos tikslų, bendradarbiaujant su kitomis techninių sporto šakų federacijomis, Kūno kultūros ir sporto departamentu pasiekti, kad sporto šakų finansavimo kriterijai būtų pakoreguoti į palankesnius techninėms sporto šakoms,“ – planus įvardina R. Austinskas.

Pasak LASF prezidento, dalyvių masiškumas – vienas esminių kriterijų norint pritraukti ir komercinius rėmėjus bei partnerius.

„Praėjųsį sezoną išgirdome renginių organizatorių, sportininkų pageidavimą didesnei LASF renginių sklaidai žiniasklaidoje, LASF pagalbos jų populiarinimui. Tam iš tiesų skyrėme daug dėmesio, ir, manau, šiuo metu autosporto renginių ir sportininkų matomumas viešojoje erdvėje yra tikrai didelis. Tai – jau nemaža paspirtis organizatoriams ieškant komercinių rėmėjų ir partnerių, vis dėlto tam, kad varžybos ir bendradarbiavimo perspektyvos jiems iš tiesų taptų įdomios, neišvengiamai reikalingas didesnis dalyvių kiekis,“ – teigia prezidentas.

Kaip puikų pavyzdį R. Austinskas pateikia „Fast Lap“ žiedinių lenktynių čempionatą, galintį pasigirti didžiausiu dalyvaujančių lenktynininkų skaičiumi, dideliu jaunosios kartos įsitraukimu. Prezidento teigimu, šiuo atveju džiugina ir organizatorių bendradarbiavimas su federacija: rodos, abi pusės sutaria, kad svarbiausia tokiose varžybose – sportininkų ir žiūrovų saugumas.

Augimo perspektyvas sieja su e-sportu

Dar viena strateginė kryptis, kuri, federacijos nuomone, Lietuvai ypač perspektyvi – virtualios lenktynės. Vasario 1-ąją startavo antrasis Lietuvos virtualių žiedinių lenktynių čempionato „Neste Dream 2 Drive“ sezonas. Jau debiutiniais metais, kai atrankos vyko Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, jis susilaukė visas išankstines prognozes viršijusio dalyvių susidomėjimo. Šiemet organizatoriai pristatė ir „Neste Dream 2 Drive“ simuliatorių karavaną, kuris aplankys ir mažesnius miestus, todėl galima spėti, kad dalyvių bus dar daugiau. LASF prezidento teigimu, ši iniciatyva ne tik atliepia pasaulines automobilių sporto tendencijas, bet ir atveria duris į automobilių sportą gerokai platesniam dalyvių ratui.

„Šio sezono strateginiu klausimu galėčiau įvardinti ir siekį „Simuliatorių akademijos“, virtualaus žiedinių lenktynių čempionato rezultatus bei visos organizatorių komandos pasiekimus pristatyti Tarptautinei automobilių federacijai (FIA), kurioje ir kilo pradinės idėjos apie virtualaus automobilių sporto vystymą.

Per Kauno „Simuliatorių akademijos“ padalinio atidarymą sakiau, kad pirmąjį Europos, o gal net Pasaulio virtualių žiedinių lenktynių čempionatą turėsime Lietuvoje, ir manau, kad toks tikslas yra realus. Net lyginant „Simuliatorių akademijos“ įdiegtas technologijas ir pasirengimą su kitomis tokio pobūdžio vietomis Europoje ir pasaulyje matome, kad galimybėmis lietuviai jiems nei kiek nenusileidžia, o kai kuriais aspektais netgi lenkia. Labai džiugina atsakingas ir profesionalus šią iniciatyvą vystančios komandos požiūris, tad tikiu, kad jis duos vaisių. Nuolat sakau, kad jaunoji karta atneš taip reikalingas permainas į automobilių sportą, todėl jos skatinimas ir toliau išlieka federacijos prioritetu,“ – optimistiškai vertina R. Austinskas.

Tartpautinėje arenoje – bendradarbiavimas su Lenkija ir Latvija

2017-aisiais federacijos iniciatyva vėl atgaivintas bendradarbiavimas su Lenkija: šį sezoną sulauksime bendro Lietuvos ir Lenkijos ralio čempionato etapo, kuris vyks Elektrėnų ralio metu. Romas Austinskas teigia, kad stiprinti ryšius su šiuo partneriu yra jo ir federacijos ilgalaikė kryptis, juolab kad ir Lenkijos atstovai tokiu bendradarbiavimu suinteresuoti – žvyrinių kelių trūkumas jiems, rengiantiems Europos ralio čempionato etapą, vis dar aktuali problema, todėl treniruotės Lietuvoje labai reikalingos.

„Rengdami bendrą ralio čempionato etapą su Lenkija turime pasitempti ir pasirodyti geriausiai, kaip galime: tikrai turime stiprių profesionalų, kurie šias varžybas pasirengę suorganizuoti,“ – įsitikines R. Austinskas.

LASF prezidentas pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas – svarbi sąlyga, kad ne tik ralis, bet ir kitos automobilių sporto šakos taptų dar profesionalesnės ir įdomesnės, todėl ir šiais metais bus siekiama tokias iniciatyvas tęsti. Vienas iš žingsnių – jau įvykęs susitikimas su Latvijos federacijos prezidentu ir kitais federacijos atstovais, siekiant susitarti dėl šalių bendradarbiavimo principų, bendrų varžybų etapų taisyklių.

„Su Latvijos automobilių sporto federacija bendradarbiaujame ne vienus metus, bet iki šiol  buvusius susitarimus galėčiau pavadinti labiau kaimyniškais, todėl dažnai žodiniais. Besikeičiant kartoms, žmonėms, pravartu juos reglamentuoti ir įforminti raštiškai, kad būtume tikri, jog abi pusės aptartus dalykus suprantame vienodai ir bendri darbai būtų sklandesni,“ – sako R. Austinskas.

Vienas svarbių šių metų renginių, kuriuose kaimyniškas bendradarbiavimas tikrai bus reikalingas – Europos kroso čempionatas. Lietuviai sąvajį etapą birželio 8-10 dienomis tradiciškai rengs Vilkyčiuose, o savaitę prieš tai šio čempionato etapas vyks Latvijoje. LASF prezidento nuomone, toks FIA pageidavimu priimtas sprendimas leidžia tikėtis, kad Lietuvoje sulauksime didesnio skaičiaus dalyvių iš užsienio. Taupydami lėšas dalis čempionato dalyvių kartais toliau esantį etapą Lietuvoje nuspręsdavo praleisti, bet šiais metais, kai šalia vyks ir etapas Latvijoje, prarasti net 2 Europos kroso čempionatų etapus daugeliui favoritų, tikėtina, bus per didelė rizika.

 

 

 

 

 

 

 

 


Į viršų ↑
loading